Pionierius. Ignalina, 1964 – MO
Praeinantis kasdienis gyvenimas
0:00
0:00
I. Esmės ir universalumo paieškos
1 / 23
0:00
0:00
2 / 23
0:00
0:00
3 / 23
0:00
0:00
4 / 23
0:00
0:00
0:00
0:00
II. Didžiosios dramos ir mitai
5 / 23
0:00
0:00
6 / 23
0:00
0:00
7 / 23
0:00
0:00
0:00
0:00
III. Praeinantis kasdienis gyvenimas
8 / 23
0:00
0:00
9 / 23
0:00
0:00
10 / 23
0:00
0:00
11 / 23
0:00
0:00
12 / 23
0:00
0:00
13 / 23
0:00
0:00
14 / 23
0:00
0:00
15 / 23
0:00
0:00
16 / 23
0:00
0:00
0:00
0:00
IV. Kintanti realybė. Kontrolės praradimas
17 / 23
0:00
0:00
18 / 23
0:00
0:00
19 / 23
0:00
0:00
20 / 23
0:00
0:00
0:00
0:00
Praeinantis kasdienis gyvenimas. 2 aukštas
21 / 23
0:00
0:00
22 / 23
0:00
0:00
23 / 23
0:00
0:00
Dėkui!
Turas baigtas
Antanas Sutkus
Pionierius. Ignalina, 1964

Į mus žvelgia pionieriaus akys. Liūdnos, ilgesingos, nevaikiškos. Šį žvilgsnį Antanas Sutkus užfiksavo, kai 1964 metais išvyko į komandiruotę, kur turėjo nufotografuoti Ignalinos žvejus. Tačiau atsikėlęs ankstyvą rugsėjo 1-osios rytą, jis nusekė ne paskui žvejus, o paskui moksleivius į mokyklą. Tais laikais fotografų užduotis buvo pateikti medžiagos ideologinei propagandai, o daugumos nuotraukų siužetai būdavo kruopščiai surežisuoti. Tačiau tik sprendimas eiti ne ten, kur planuota, o ten, kur veda nuojauta, galėjo suteikti galimybę užfiksuoti šias liūdnas, pavojingai liūdnas vaiko akis.

Skaityti daugiau

Antanas Sutkus pastebėjo, kad atviras, tiesus santykis su tikrove geriausiai atsispindi vaikų ir senų žmonių veiduose. Vieni dar neišmoko, kiti jau nebemato prasmės slėpti savo esaties po kauke, todėl emocijos yra nesuvaidintos. Kūrinyje „Pionierius. Ignalina“ prasiskverbė svarbus Sutkaus estetikos bruožas – psichologizmas, psichologinių būsenų tyrinėjimas, atveriantis daugiareikšmes ir sovietinei ideologijai kartais nepalankias interpretacijas. Juk ir šioje fotografijoje žaidžiančios šviesos ir tamsaus tono kontrastas išryškino pionieriaus vienišumą socialinėje aplinkoje.

Sutkus išsiskyrė gebėjimu užmegzti ypatingą emocinį ryšį su fotografuojamais žmonėmis, pajusti ir perteikti subtilų kasdienės akimirkos autentiškumą. Jo įamžinta paprastų žmonių kasdienybė tapdavo ir apibendrinta žmogiškosios egzistencijos metafora. Žmogiškumo, kaip neabejotinos vertybės, išaukštinimas yra jo kūrybos esmė. Todėl Sutkaus su kitais žymiais Lietuvos fotografais suformuota savita fotografijos kryptis, vadinama Lietuvos fotografijos mokykla, paprastai siejama su Vakarų humanistine fotografija, kuriai buvo svarbu pagauti „lemiamas akimirkas“ ir kalbėti apie egzistencinius, amžinuosius žmogaus klausimus: gimimą ir mirtį, meilę ir vienatvę, šventes ir kasdienybę.

Panašių klausimų kėlimas ne visada tilpdavo į sovietų ideologinius rėmus. Štai ir kūrinio „Pionierius. Ignalina“ daugiaprasmiškumas neliko nepastebėtas. Kai jį publikavo žurnalas „Sovetskoje foto“, Sutkus buvo apkaltintas, kad portretas iliustruoja nederamą pionieriaus įvaizdį. Po tokios kritikos autorius nedrįso paskelbti kito ryškaus darbo – aklo pionieriaus fotografijos iš ciklo „Aklųjų mokykla“, kurią galima pamatyti MO muziejaus interneto svetainėje. Tais laikais neregio akys galėjo būti net pavojingesnės nei liūdnas vaiko žvilgsnis.

Nuotraukos
Lietuvos kultūros taryba