Fontanas, 1980 – MO
IV. Kintanti realybė. Kontrolės praradimas
0:00
0:00
I. Esmės ir universalumo paieškos
1 / 23
0:00
0:00
2 / 23
0:00
0:00
3 / 23
0:00
0:00
4 / 23
0:00
0:00
0:00
0:00
II. Didžiosios dramos ir mitai
5 / 23
0:00
0:00
6 / 23
0:00
0:00
7 / 23
0:00
0:00
0:00
0:00
III. Praeinantis kasdienis gyvenimas
8 / 23
0:00
0:00
9 / 23
0:00
0:00
10 / 23
0:00
0:00
11 / 23
0:00
0:00
12 / 23
0:00
0:00
13 / 23
0:00
0:00
14 / 23
0:00
0:00
15 / 23
0:00
0:00
16 / 23
0:00
0:00
0:00
0:00
IV. Kintanti realybė. Kontrolės praradimas
17 / 23
0:00
0:00
18 / 23
0:00
0:00
19 / 23
0:00
0:00
20 / 23
0:00
0:00
0:00
0:00
Praeinantis kasdienis gyvenimas. 2 aukštas
21 / 23
0:00
0:00
22 / 23
0:00
0:00
23 / 23
0:00
0:00
Dėkui!
Turas baigtas
Raimundas Sližys
Fontanas, 1980

Šįkart pradėkime nuo gyvenimiško patarimo: jeigu turite pažįstamą vardu Raimundas, bet kartais suabejojate, ar jis ne Raimondas, vadinkite jį tiesiog Raimiu, ir niekad nesuklysite. O štai Lietuvos dailės pasaulyje yra ir Raimundų, ir Raimondų, bet Raimis – vienintelis. Subtilaus humoro meistras, aktorius be diplomo, puikus kulinaras, įdomus pašnekovas, šaukštų drožėjas, aistringas buriuotojas, jachta, pavadinta „Dailė“, išraižęs Atlantą.

Skaityti daugiau

Artimųjų ir bičiulių Raimiu vadintas Raimundas Sližys priklausė devintojo dešimtmečio kartai, lietuvių dailės paletę išplėtusiai humoro, ironijos ir satyros spalvomis. Sližys su kartu studijavusiais Henriku Natalevičiumi, Mindaugu Skudučiu, Romanu Vilkausku ir Broniumi Gražiu susibūrė į neformalią grupę, kurios darbus kritikai praminė „kirmėlizmu“. Susmulkėjimas buvo jų atsakas į socrealizmo didybę. Jų kūriniai sukeldavo audringas diskusijas. Jų idėjos likdavo ne visada suprastos, bet visad plačiai apkalbėtos.

Rožinė, rausva, kreminė spalvos tuo metu siejosi su manierizmu ir prastu skoniu. Panašu, kad būtent todėl Sližys jas ir rinkosi vaizduoti kasdienį miesčionių gyvenimą ir, be abejo, reikšmingas jo peripetijas. „Ačiū partijai ir vyriausybei, kad suteikė galimybę paišyti tokius paveikslus“. Taip jis pavadins vieną savo kūrinį, o po metų nutapys ir šį – „Fontaną“.

Žinoma, čia svarbiausias ne fontanas, o veiksmas aplink jį. Žmonės, dėvintys kaukes. Atrodo, kai kuriems karnavalo dalyviams kaukės priaugusios prie veido, jų tarsi nebeįmanoma nusiplėšti trumpomis kūdikiškomis rankomis. Užsimerkusios žmogystos tarsi suka ratus aplink fontaną. Galbūt tai – ne karnavalas, o įprasta miestiečių diena? Į šį klausimą atsakytų tik Raimis.

Nuotraukos
Lietuvos kultūros taryba