Vytautas Viržbickas - MO
lt
 
1 / 7
2 / 7
3 / 7
4 / 7
5 / 7
6 / 7
7 / 7
Dėkui!
Turas baigtas
Vytautas Viržbickas

Aš nenoriu būt skulptorium. Taip, aš dirbu su medžiagom ir darau formas, bet aš tarsi pats norėčiau iš tų formų išlipti, nors man nepavyksta. Bet siekis yra išlipti, siekis yra būti ne skulptorium.

Ar aš turiu tikslų siekį kurdamas – aš nežinau, aš tiesiog noriu tobulėti, man tas yra svarbiausia. Ir galbūt netgi ne visada tai kiti mato. Man pačiam, pačiam sau yra svarbu žinot, kad aš tampu sąmoningesnis savo kūryboje/

Aš tai vadinčiau labiau įjautra aplinkai ir savęs rūpesčiu – kai tau rūpi, kas vyksta aplinkui. Ir aišku, kad tu savo kūriniais negali išspręsti kažkokių socialinių, politinių problemų, bet man patinka bent jau jas paliesti kažkiek tai, pabandyti aktualizuoti.

Kažkodėl visada, kai tiktai pagalvoju apie porą gurkšnių, man visada akyse dykuma. Ir tas vargas einant per dykumą. Nes negali su savim temptis bačkos vandens,tu  turi įsipilti į gertuvę tiek, kiek tu paneši. Ir tas vanduo ilgainiui mažės, nes tu jį gersi, ir galiausiai liks tiktai pora gurkšnių.

Aš manau, kad kūrinys, kuris neša su savim liūdesį, nebūtinai jis turi būti liūdnas.

Bet aš ilgą laiką labai vaikystėj vartydavau knygas su Asteriksu ir Obeliksu, ir berods Obeliksas yra tas aukštesnis veikėjas, kuris per daug prisigėręs yra energetinio gėrimo ir dėl to, kad neišskristų, jisai neša su savim tą tokį sunkų nešulį. Ir aš pagalvojau, kad, hmm, tai gal mano tas kūrinys nėra jau toks labai pesimistiškas. Gal, pavyzdžiui, ta nuoroda į nešulį ir svorius, kuriuos tarsi reikia nešti, gal kartais juos ir reikia nešti žmogui, nes jie padeda gyvent.

Kas šiuo atveju yra labai svarbu, ir šiuo atveju svoris yra pats pagrindinis… Pati pagrindinė nuoroda į pavadinimą – „Pora gurkšnių“. Nes šiuo atveju įsipilta galbūt buvo labai nedaug tam, kad eiti toli.

Aš klajojimą romantizuoju, aš pats taip negalėčiau. Man pačiam reikia vietos, kurioje aš galiu būti saugiai.

Tai tam tikra prasme aš į klajonę ir klajoklius žiūriu su pavydu, nes man tai šiek tiek nepasiekiama.

Man labai asmeniškai būna smagu, kai jaučiu, jog parodoje arba instaliacijoje nėra vientiso kažkokio stiliaus, jog tai yra eklektika. Aš manau, kad tai yra gyvenimas, nes gyvenimas yra labai visapusiškas.

Skaityti daugiau
Lietuvos kultūros taryba