Geistė Kinčinaitytė - MO
lt
 
1 / 7
2 / 7
3 / 7
4 / 7
5 / 7
6 / 7
7 / 7
Dėkui!
Turas baigtas
Geistė Kinčinaitytė

Manau, tai kažkaip ir atspindi mano pagrindinę tą domėjimosi sritį – viskas, kas yra susiję su vaizdu. Bet su kuo dirbu, tai yra fotografija, kameros ir videoinstaliacija.

Tas momentas, kai tau vaizdas sukelia kažkokią emociją, kažkokį patirčių konsteliavimąsį, jis tiesiogiai yra išgyvenamas ir perleidžiamas per kūną, sąmonę, atmintį.

Faktas, kad vaizdai iš Marso atkeliauja iki mūsų, formuodami tą pačią Marso planetos realybę, žmogui jo dar kūniškai ir iš tikrųjų nepatyrus, būtent ir kelia klausimą, kas įvyksta tuo momentu ir per tą vaizdų kūrimą ir platinimą.

Patirti kažkokią tą dviprasmybę arba sukelti būtent tą dialogą tarp Žemės vaizdų ir vaizdų iš Marso.

Tai yra fabrikavimas realybės per vaizdą ir per pačio vaizdo fabrikavimą. Tai nėra tikri vaizdai, kurie atkeliauja iš ten. Yra viskas suklijuota, sudėta ir panašiai. Tai mane tas aspektas kažkaip labiausiai ir sudomino, tas realybės suklijavimas iš kažko.

Vaizdai kaip kažkokios haliucinacijos, iliuzijos, kai tu negauni iš savo aistros objekto kažko sau atgal, atsako, sukuria kažkokią fantaziją. Tai taip ir gaunasi, Žemė siunčia signalus ir tyrinėja, ir nori „įeiti“ į Marsą, Marso realybę, bet nėra jokio atsako.

Man atrodo, viskas, ką aš darau, yra apie žmogų ir apie jo suvokimą, ką jis mato, ir tuo pačiu ką aš noriu padaryt tuo vaizdu, irgi. Ir šiame projekte tai yra būtent kas įvyksta tuo momentu, kai tie yra du atvaizdai iš skirtingų realybių sugretinami.

Tai nėra tiesiog pasyvus kažkoks žvelgimas į atvaizdą. Tai yra dalyvavimas tam pačiam mąstyme apie kas, ką mes paliekam po savęs.

Gal kaip ir sakai, nostalgijos tas jausmas, iš kur jis ateina, kad galbūt kai žiūri į kitos planetos tą peizažą, tu matai jau Žemės ateitį. 

Skaityti daugiau
Lietuvos kultūros taryba