Andrej Polukord - MO
lt
 
1 / 7
2 / 7
3 / 7
4 / 7
5 / 7
6 / 7
7 / 7
Dėkui!
Turas baigtas
Andrej Polukord

Daugelis klaidingai supranta mano profesiją iš tiesų, nes realiai tai aš nesu joks tai menininkas, nes mano profesija yra galeristo profesija. Tik dirbu kaip nepriklausomas konsultantas ir galeristas, ir tiesiog padedu žmonėms suvokti [sic!] apie meną.

Kad aš mėgstu užsidėti tą kostiumą, tai negalėčiau pasakyti, kad aš mėgstu, žinai. Nu, aš tikrai nemėgstu. Man tas kostiumas spaudžia, žinai. Nelabai man jis komfortiškas.

Tai yra mano profesinė dalis. Aš privalau dėvėti tą kostiumą, privalau atrodyti solidžiai ir oriai, kad aš galėčiau dirbti tiesiog, nes, na, jeigu aš atrodysiu neoficialiai, neoriai, nepakankamai oriai, tai tuomet žmonės žiūrės į mane nerimtai.

Kai manęs klausdavo, „Kuriame rajone tavo galerija?“ (nes aš sakydavau „O, o aš turiu galeriją“), klausdavo, kuriame rajone, sakydavau tai Pirmame rajone, Antrame rajone, Trečiame rajone, Ketvirtame rajone, Penktame rajone, Šeštame, Septintame, Penkioliktame, ir, nu žodžiu, visuose rajonuose. Tai tada klausdavo, tai kas čia per galerija, kokia čia galerija? Tai ir sakydavau, nu, tai galerija Uberall.

Tai žinai, aš čia tiesiog noriu pasijuokt iš faktinės sienos reikšmiškumo, tiesiog iš jos absurdo.

Pas mane nėra tos ribos, tiksliau, aš nenorėčiau, kad būtų ta riba. Nenorėčiau, kad būtų ta riba kažkokia, ir kad būtų lengva ją atskirt, kad va čia vat jau menas, o čia vat dar ne menas.

Ta pati policininko lazda, sakykim, ar tas pats, ta pati                                                                                                                          bita liaudyje vadinama bita, ar netgi va labai įdomu, kad mes kartais naudojam tokį kaip savotišką šlagbaumą masažui pirtyje. Tai yra vanta, su kuria tu pirtiniesi tiesiog.

Nu tai, žinai, tai kiekvienas tegul supranta kaip nori. Čia jau ne mano užduotis suprast, paaiškint šitą reikalą. Žmogus, jis tam ir ateina, kad jisai kažką pasiimtų. Tai kiekvienas pasiims kažką skirtingai.

O ką, jeigu ji gulėtų muziejuje, nu tai kokia prasmė, jeigu jinai dabar gulėtų MO, sakykim, ane? Tai ir ką, nu ir gulėtų tame MO, žmonės ateitų, galvotų: „Kas čia per malkos“, žinai? „Kam tos malkos reikalingos čia muziejuje“, žinai? „Mes geriau pasiimkim tas malkas namo“, žinai. Dar pasiimtų gal kas nors tas malkas.

Aš jeigu randu kažkokią absurdišką situaciją, aš ją būtinai užsirašau, pasieskizuoju, ir turiu kokius, nu, kelis bloknotus, tai tikrai.

Varžytis mėgstu ir ten dalyvauti dviračių varžybose, pavyzdžiui. Man labai patinka, ypač kai atvažiuoju su džinsais, žinai, o ten visi su aprangom, ir laimiu kokią antrą vietą, žinai. Kažkaip smagus pats live performansas, žinai, kuris būtent gyvas.

Nu bliamba, pinigai, nu, nesimėto ant kelio. Tai, nu, aš visada stengiuosi aplikuoti, jeigu matau pinigus. Jeigu plius dar pinigus matau, žinai. Jeigu matau kažkokią sritį, į kurią aš galėčiau įeit, ir dar pinigai – bliamba, reikia aplikuoti.

Tai aš dažniausiai ir juokauju, nu, jūs nepriimkit visko, ką aš sakau, tiesiai.

Skaityti daugiau
Lietuvos kultūros taryba