Žolėje prigulęs pailsėti žmogus – skulptorės Ksenijos Jaroševaitės kūrinys „23 psalmė“. Nors žmogus aukštaūgis, daugiau nei dviejų metrų, tačiau gulėdamas atrodo nedidukas. Šis tvirto sudėjimo, nerangus, bet simpatiškas herojus – Jaroševaitės pamėgtas tipažas, kuris atgimsta ir šventojo Pranciškaus, ir paprastos mergaitės pavidaluose.
Ar žinote, kuo Jaroševaitės skulptūros išsiskiria iš kitų skulptorių darbų? Menininkė derina erdvinio, trimačio ir plokštuminio, dvimačio kūrinio bruožus. Skulptūroje „23 psalmė“ iš granito iškalti figūros kontūrai, o plaukai, akys, rankos – išraižyti. Taip pat ant žmogaus išraižyti, lyg įaugę į kūną, psalmės žodžiai:
VIEŠPATS yra mano Ganytojas, –
man nieko netrūksta.
Žaliose pievose mane paguldo,
prie ramių tvenkinių gano.
Psalmė kalba apie žmogaus pasitikėjimą Dievu. Religinius kūrinius menininkė kuria nuo devyniasdešimtųjų. Tad herojaus žvilgsnis į dangų nukreiptas neatsitiktinai.