Ketvirtadienis, 1976 – MO
III. Praeinantis kasdienis gyvenimas
1 / 10
0:00
0:00
2 / 10
0:00
0:00
3 / 10
0:00
0:00
4 / 10
0:00
0:00
5 / 10
0:00
0:00
6 / 10
0:00
0:00
7 / 10
0:00
0:00
8 / 10
0:00
0:00
9 / 10
0:00
0:00
10 / 10
0:00
0:00
Dėkui!
Turas baigtas
Kostas Dereškevičius
Ketvirtadienis, 1976

Sovietmečiu į Vilniaus daugiabučių kiemus šiukšliavežės įsukdavo ketvirtadieniais. Spustelėję šaižų signalą, vairuotojai paragindavo gyventojus išnešti šiukšles. Buitinės atliekos nuguldavo konteineriuose, sąvartynuose, o buities ketvirtadienis – Kosto Dereškevičiaus paveiksle. Ar konteineris čia svarbiausias?

Skaityti daugiau

Nėra abejonių, kad dailininkui paliko įspūdį modernistinės dailės krypties poparto menininkų albumuose išvystas naujasis kasdienybės stebėjimo stilius. Dereškevičiui būdingas ironiškas žvilgsnis į tikrovę. Lietuvišką gyvenimą dailininkas vaizdavo ryškiomis, dažnai kontrastuojančiomis spalvomis.

O aštunto dešimtmečio Lietuvos kasdienybė buvo gerokai skurdesnė, nykesnė, bespalvė. Dereškevičius drąsiai rinkosi įprastas, niekuo nenustebinančias tikrovės detales, komiškas ar absurdiškas akimirkas iš miestiečių gyvenimo – miegamųjų rajonų kiemų, interjerų, miesto transporto, kurortinių savaitgalių. Į mažareikšmę, tipišką kasdienybės nuotrupą jis pažvelgdavo kaip į vertingą, iškalbingą.

Panašiai mąstė ir trys kiti tapytojų grupės „Ketverto“ nariai – Arvydas Šaltenis, Algimantas Jonas Kuras ir Algimantas Švėgžda. Į sovietmečio realybę „Ketvertas“ žvelgė kaip į rutiną – be jokios romantikos ir pompastikos. Tačiau jei, tarkime, Šaltenis tikrovę vaizdavo ekspresyviai ir dramatiškai, tai Dereškevičiui ta tikrovė dažniausiai buitiška, bet ironiškai spalvinga. Kaip skaidri žaluma ir dangaus mėlis anapus šiukšlių konteinerio. Kaip ryškiai raudonos merginos kelnės, kurias ji dėvi šį – reikšmingąjį – ketvirtadienį.

Lietuvos kultūros taryba