Suokalbis, 2015 – MO
 
1 / 6
0:00
0:00
2 / 6
0:00
0:00
3 / 6
0:00
0:00
4 / 6
0:00
0:00
5 / 6
0:00
0:00
6 / 6
0:00
0:00
Dėkui!
Turas baigtas
Artūras Javdokimovas
Suokalbis, 2015

Menininkai yra individualistai. Arba bent jau taip jie linkę apie save galvoti ir kalbėti kitiems. Bet menininkai taip pat ieško bendraminčių ir formuoja tinklus: nuo pasisėdėjimo kavinėje prie staliuko, grupinių kūrybos manifestų iki oficialesnių organizavimosi formų, pavyzdžiui, festivalių ar kūrybinių sąjungų. Režisierius Artūras Jevdokimovas su operatoriumi Rimvydu Leipum taip pat pasėdėdavo „Suokalbyje“, tad pamažu ėmė fiksuoti, kokia devyniasdešimtaisiais buvo rašytojų tinklo kasdienybė. Prie rašytojų sąjungos veikusi kavinė „Suokalbis“ anuomet išgyveno audringiausią ir linksmiausią periodą, bet rašytojų sąjungos nariams tai buvo ir didelio nerimo laikas: pagaliau atėjo tikros kūrybos laisvės metas, tačiau tai reiškė ir sovietmečiu turėtų privilegijų netekimą.

Skaityti daugiau

Dviprasmiškus jausmus ir santykius su sovietine praeitimi gerai atspindėjo 1990 m. Lietuvių PEN centro pradėtas rengti festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“. Jau savo pavadinimu jis lyg ir nurodė norįs būti alternatyva sovietmečiu prasidėjusiam „Poezijos pavasariui“. „Poetinis Druskininkų ruduo“, arba tiesiog PDR‘as, iš tiesų išsivadavo iš pavasariško oficialumo, traukė rašytojus ir jų mylėtojus kūrybine laisve ir alkoholiniu siautuliu, bet didžioji dalis jo dalyvių buvo tie patys iš sovietmečio paveldėtos sąjungos nariai, per linksmybes pasiguosdavę, kaip sunku kūrėjams naujaisiais laikais. Šią rašytojų tinklo bendrybę Jevdokimovo filme savotiškai simbolizuoja kūrėjų pilnas autobusas, vežantis juos į nepriklausomybės nežinią.

Lietuvos kultūros taryba