Kaimynai, 1998 – MO
 
1 / 6
0:00
0:00
2 / 6
0:00
0:00
3 / 6
0:00
0:00
4 / 6
0:00
0:00
5 / 6
0:00
0:00
6 / 6
0:00
0:00
Dėkui!
Turas baigtas
Arūnas Baltėnas
Kaimynai, 1998

Jeigu savo laiptinėje ar gatvėje prie savo namo nesisveikinate su šalia gyvenančiais žmonėmis, jums gali būti neaišku, kodėl kaimynus minime prie kitų tinklų, kuriuose mes gyvename ir kuriame savo tapatybes. Bet kaimynystė galėjo būti stipri žmonių tarpusavio ryšių forma ne tik agrarinėje visuomenėje, kai kaimynai padėdavo vieni kitiems nudirbti sezoninius lauko darbus, bet ir sovietmečiu, kai, pavyzdžiui, į vieną daugiaaukštį įkeldavo gyventi vienos gamyklos darbininkus. Nepriklausomoje Lietuvoje kaimynystė tapo vienu iš būdų, kaip išmatuoti vietos bendruomenės tvirtumą.

Skaityti daugiau

Ir devyniasdešimtaisiais šie matavimai dažnai priversdavo skelbti pesimistinius rezultatus: žmonės pasyviai buriasi į vietos bendruomenes, nelinkę rūpintis kartu savo gyvenamąja aplinka, pradeda nebežinoti, kas gyvena toje pačioje laiptinėje. Bet vienu pozityviausių Lietuvos fotografų vadinamas Arūnas Baltėnas nepasidavė šiam pesimizmui ir cikle „Kaimynai“ parodė išlikusį, tebeegzistavusį, o iš tikrųjų lėtai atsigaunantį kaimynystės reiškinį. Dažniausiai įprastoje namų aplinkoje Baltėnas fotografavo įvairių profesijų atstovus – pensininkus, sovietinius pulkininkus, balerinas, dailininkus arba, kaip jūsų matomose fotografijose, šeimą su dviem sūnumis ir šuniu, verslininką Rūtenį Paukštę ir kunigą Mindaugą. Šiuos labai skirtingus žmones vienija toks atsitiktinai užsimezgęs, bet labai tvirtu galintis tapti ryšys – kaimynystė.

Lietuvos kultūros taryba