Muitinė – MO
 
1 / 9
0:00
0:00
2 / 9
0:00
0:00
3 / 9
0:00
0:00
4 / 9
0:00
0:00
5 / 9
0:00
0:00
6 / 9
0:00
0:00
7 / 9
0:00
0:00
8 / 9
0:00
0:00
9 / 9
0:00
0:00
Dėkui!
Turas baigtas
Muitinė

Lietuvių kelias į išsvajotą gerovę dažnai vingiavo pro varganus lietuvių muitininkų postus. Važiuoti per sieną ir nieko nevežti parduoti buvo neįsivaizduojama. Dvigubais benzino bakais ir dvigubomis mikruškių lubomis, įvairiausios automobilių ir autobusų ertmėse užvirintos prekės bei narkotikai dalyvavo muitinės loterijoje. Net jeigu buvai tokia balta varna, kad tiesiog važiavai autobusu pasižiūrėti Varšuvos, Berlyno ar Paryžiaus, vis tiek atsiras gerų akių pilietis, kuris paprašys priglausti butelį degtinės arba cigarečių bloką, jeigu jau pats nieko neveži. Tiek, kiek leidžiama. Juk neskauda.

Skaityti daugiau

Pasieniečiai pasitikdavo lietuvius ne išskėstomis rankomis ir su auksiniais siūlais siuvinėtais kilimėliais, bet greičiau įtariai. Tačiau lietuviai džiaugėsi savo naujais žaliais pasais, nusėtais pasienio štampų, kaip tik mokėdami atsakinėjo į užsienio pasieniečių klausimus: „Į kokį miestą važiuojate?“, „Kiek pinigų turite su savimi?“, „O kodėl jūsų tokios nudilusios padangos?“. Tačiau kas galėjo būti geriau negu kartu su grupe ŽAS niūniuoti: „mano pasas žalias, kur noriu važiuoju, į kairę į dešinę – Europą matuoju“?

Lietuvos kultūros taryba