Kupiškio sendaikčių turgaus angaras. Iš Daiktų ir Žmonių vergovės, 2008 – MO
 
1 / 14
0:00
0:00
2 / 14
0:00
0:00
3 / 14
0:00
0:00
4 / 14
0:00
0:00
5 / 14
0:00
0:00
6 / 14
0:00
0:00
7 / 14
0:00
0:00
8 / 14
0:00
0:00
9 / 14
0:00
0:00
10 / 14
0:00
0:00
11 / 14
0:00
0:00
12 / 14
0:00
0:00
13 / 14
0:00
0:00
14 / 14
0:00
0:00
Dėkui!
Turas baigtas
Arturas Valiauga
Kupiškio sendaikčių turgaus angaras. Iš Daiktų ir Žmonių vergovės, 2008

Kada baigėsi lietuviški devyniasdešmtieji? Kai ką prisimename kaip trumpam pasirodžiusią egzotiką, o kai kas tęsiasi ir iki šiol. Kintantys ir liekantys visuomenės rūpesčiai, vertybės, prioritetai domina fotografą Arturą Valiaugą. Jis stebi aplinką ir nebando jos režisuoti. Nuotraukos iš serijos „Kupiškio angaras“ buvo sukurtos 2008 metais, kai menininkas atsitiktinai užtiko sendaikčių parduotuvę Kupiškyje. Čia žmonių tapatybę iškalbingiau apibūdina ne jų išvaizda ar elgesys, o aplinka. Sovietmečio šūkiai, prekybos erdvės įvairiuose angaruose, pigiausios kiniškos prekės arba seni, dėvėti daiktai rodo ne tik aplinkos, bet žmonių daugiasluoksnišką tapatumą.

Skaityti daugiau

Daugelis deficito laikais gyvenusių žmonių savo kasdienybę troško užpildyti daiktais. Galiausiai nebepastebėjo, kad daug ko jiems nereikia, o tie daiktai užvaldo erdvę, perkeičia vertybių hierarchiją. Paveikslėliai su Švč. Mergele Marija tampa pigiausia preke, pardavinėjama po 1 litą, o Kristaus skulptūrėlė, pakabinta šalia tamsių akinių, tampa dar vienu daiktu tarp daiktų. Prisiminkite ir palyginkite, kokia svajota tikrovė vaizduojama Gintaro Znamierowskio paveiksluose, ir kas iš šių svajonių liko šiame Kupiškio angare.

Lietuvos kultūros taryba