Kultūrizmas, ~1990 – MO
 
1 / 5
0:00
0:00
2 / 5
0:00
0:00
3 / 5
0:00
0:00
4 / 5
0:00
0:00
5 / 5
0:00
0:00
Dėkui!
Turas baigtas
Algimantas Aleksandravičius
Kultūrizmas, ~1990

Kūnas prieš dvasią? Tikras menininkas turi būti paniuręs ir badauti? Ne, tai netinka Algimantui Aleksandravičiui. Buvęs kultūrizmo treneris Klaipėdoje, vėliau – kelių kavinių savininkas Panevėžyje, jis savo nuolatine šypsena bei gyvenimo būdu priešinosi iš romantizmo atėjusioms nuostatoms.

Skaityti daugiau

Jį buvo galima priskirti ir naujųjų verslininkų kategorijai, ypač toks jis atrodė menininkų apsuptyje. O jų netrūko – Algimanto kavinė Panevėžyje iki šiol prisimenama kaip legendinė vieta, kurioje vyko įdomios parodos ir pašėlę atidarymai. Ant sienos pasirašinėjo daugelis žymių menininkų. Algimantas vaišino ir todėl rodėsi sėkmingas verslininkas. Bet niekas neįtarė, kad prieš juos stovi konkurentas, t. y. būsimas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Lyg sporto klube dirbdamas su svarmenimis Algimantas Aleksandravičius pats sukūrė save, ėmėsi gigantiškų projektų, fotografavo šimtus Lietuvos menininkų, tada tūkstančius žmonių iš paskirų regionų, tada Lietuvos pilis užsienyje. Tačiau vėlesni surežisuoti portretai tęsė ankstesnes fotografijos tradicijas, o pirmasis ciklas „Kultūrizmas“ buvo nauja tema. Išviešindamas darbą su kūnu jis viešino patį kūną ir santykį su jo savininku. Apšviestas raumuo, dantis, akies blyksnis – tai įveda į mums nepažįstamą ir kiek pavojingą erdvę – kultūrizmas sovietmečiu oficialiai neegzistavo, o ir užsiimdavo juo dažnai įtartinos reputacijos asmenys. Autorius prisipažino kultūristus fotografavęs lyg „nuvarytus kuinus“. Kyla klausimas, kiek turi prasmės toliau auginti raumenis? O gal tai – nuosavos teritorijos gynimas? Ir kiek sveikame kūne lieka sveikos sielos?

Lietuvos kultūros taryba