Autoportretas (Dvigubas portretas), 1990 – MO
 
1 / 5
0:00
0:00
2 / 5
0:00
0:00
3 / 5
0:00
0:00
4 / 5
0:00
0:00
5 / 5
0:00
0:00
Dėkui!
Turas baigtas
Virgilijus Šonta
Autoportretas (Dvigubas portretas), 1990

1970 m. tėvas Virgilijui Šontai padovanojo fotoaparatą „Zorkij“ – šie metai ir buvo kūrybinio laikotarpio pradžia. Virgilijus tapo vienu svarbiausių jaunosios kartos atstovų 8 – 9 dešimtmečių fotografijoje. Deja, 1992 m. talentingas menininkas žuvo ir jo indėlis bei kūrybiniai pasiekimai dar nėra deramai atskleisti.

Skaityti daugiau

Šontai teko nukeliauti į neįgalių vaikų mokyklą-internatą, Sibirą ar Šiaurės Amerikos dykumas, kad išvystų tikrai svetimą aplinką ir jai svetimus žmones. Jo darbuose gražūs kūnai kalba apie norą užsisklęsti, žmonės pasimetę, lyg nerandantys vietos, skausmingai atsiriboję nuo aplinkos ir nuo savęs pačių. Tai susiję ir su fotografo homoseksualia patirtimi – jis, ieškodamas santykio su tikrove, tyrinėjo paraštines erdves ir iš viešumos ištrintus žmones – neįgalius vaikus, vargetas, homoseksualus. Šontos žodžiais, per fotografiją susijungiama su pasauliu. Kad tas susijungimas būtų tikras, o ne tariamas, į pasaulį reikia sugebėti pažvelgti keistuolio akimis. Tada jis aiškiau atsiveria.
Dvigubame autoportrete Šonta vaizduoja fizinę transformaciją: fotografas nusiskuta plaukus, ūsus ir antakius. Veidas pasikeičia neatpažįstamai, bet kyla klausimas, kiek toks pasikeitimas tikras? Ar taip prasiskverbiama į vidinį pasaulį? Čia galima nujausti ir Kito paieškas – kito savyje.

Lietuvos kultūros taryba