Raitelis, nukandęs žirgui galvą, 1994 – MO
 
1 / 11
0:00
0:00
2 / 11
0:00
0:00
3 / 11
0:00
0:00
4 / 11
0:00
0:00
5 / 11
0:00
0:00
6 / 11
0:00
0:00
7 / 11
0:00
0:00
8 / 11
0:00
0:00
9 / 11
0:00
0:00
10 / 11
0:00
0:00
11 / 11
0:00
0:00
Dėkui!
Turas baigtas
Vilmantas Marcinkevičius
Raitelis, nukandęs žirgui galvą, 1994

Vilmanto Marcinkevičiaus „Raitelis, nukandęs žirgui galvą” taip pat yra postmodernistinė didžiojo pasakojimo, kuriame veikia žmogus ir gyvūnas, interpretacija. Tačiau, skirtingai nei išsilaisvinimą demonstruojantis Šalčiūtės kūrinys, Marcinkevičius vaizduoja neharmoningą, smurtinį žmogaus ir gyvūno ryšį.

Skaityti daugiau

Ryškios, fluorescencinės spalvos kontrastuoja su niūriu siužetu. Darbininko drabužiais vilkintis vyras laiko žirgo galvą. Klasikinėje ikonografijoje, literatūros tekstuose žirgas yra taurus gyvūnas, ištikimiausias raitelio draugas ir pagalbininkas. Jį nužudyti – tai išduoti bičiulį ir talkininką. Todėl Marcinkevičiaus paveikslas yra lietuviškojo Vyčio ir legendų apie didvyrius priešingybė. Raitelis tampa pamišusiu darbininku, nužudžiusiu geriausią draugą.

Tačiau iš tiesų žirgui galvos nukąsti neįmanoma. Todėl interpretuoti Marcinkevičiaus kūrinį būtų galima kaip nežinios, vidinių įtampų, nerimo metaforą.

Lietuvos kultūros taryba