Šunų siuita, 1985 – MO
 
1 / 9
0:00
0:00
2 / 9
0:00
0:00
3 / 9
0:00
0:00
4 / 9
0:00
0:00
5 / 9
0:00
0:00
6 / 9
0:00
0:00
7 / 9
0:00
0:00
8 / 9
0:00
0:00
9 / 9
0:00
0:00
Dėkui!
Turas baigtas
Edmundas Saladžius
Šunų siuita, 1985

„Šunų siuitos“ autoriaus grafiko Edmundo Saladžiaus portretą, kuriame jis joja ant slibino, matėme skyriuje „Dievybės ir pabaisos“. Grėsme, netikrumu, paranoja pulsuojantys Saladžiaus kūriniai leidžia geriau suprasti, kodėl Elvyra Kairiūkštytė menininką pavaizdavo būtent taip.

Skaityti daugiau

Saladžius rinkosi nepatogias temas, jį domino psichikos negalios, agresija, susvetimėjusi visuomenė. Kūriniai dažnai slepia politines potekstes, ypač sukurtieji 9 dešimtmetyje. Šiam periodui priklauso ir „Šunų siuita“. Ciklą galima interpretuoti kaip laikmečio metaforą. Savo nuotaika jis primena Ričardo Gavelio aprašytą vėlyvąjį sovietmetį. Tai metas, kai žmogus žmogui buvo vilkas, formavosi nusikaltėlių gaujos, o miestų gatvėse lakstė būriai benamių šunų. Šunys Saladžiaus cikle yra ir prisitaikiusios visuomenės simboliai. Tai vergai, kuriems reikia tvirtos šeimininko rankos, pavadėlio. Kai pavadėlis nutrūksta, prasiveržia baimė ir agresija: gyvūnai puola vieni kitus ir net savo šešėlius.

Lietuvos kultūros taryba