Vitalijus Butyrinas – vienas originaliausių Lietuvos fotografijos mokyklos atstovų. Nutolęs nuo mokyklai būdingo reportažinio kūrybos metodo, jis kūrė montažus, kuriuose fotografinis atvaizdas tebuvo pradinė medžiaga. Aštrus juodos ir baltos spalvų kontrastas, artima grafikai estetika ir fantastiniai kūrinių siužetai tapo svarbiausiais Butyrino kūrybos bruožais.
Pasitelkdamas montažo techniką menininkas formuoja sudėtingus vaizdinių pasaulius, turinčius daugialypę simbolinę prasmę. Darbuose „Nuotaika“ ir „Amžinybės šauksmas“ Butyrinas analizuoja žmonių ir naminių gyvūnų tarpusavio santykius. Kelia egzistencinius klausimus, perteikia vienatvės ir mirties temas. Montažo principas čia panaudojamas keturkojų kompanionų atskirties būsenai atskleisti.