Kristina Kurilionok savo darbuose pasakoja itin asmeniškas istorijas, pagrįstas vaikystės atsiminimais ir nuolatine savistaba. Iš pradžių studijavusi vadybą, vėliau pasukusi į menus, Kurilionok ilgainiui atrado originalią kūrybos išraišką. Dailininkės drobėse vaizduojami siurrealistiškai besidauginantys jos pačios atvaizdai.
Paveiksle „Mūsų kaime viskas po senovei“ pavaizduota išeinančio žmogaus istorija. Dešinėje matome liūdnas dvynes – menininkės autoportretus. Viena jų rankose laiko juodą katę – tai nutapyta Kurilionok augintinė, vardu Shiva. Su užuojauta ir liūdesiu stebėdamos situaciją, jos glaudžiasi viena prie kitos. Kairėje pavaizduotas senolis, kurio siluetas atsikartodamas nueina į peizažo gilumą. Tai mirštančio žmogaus metafora. Atsisveikindamas su šunimi, jis palieka prijaukintą gyvūną beglobį ir vienišą.