Mano senelės išpažintis, 1993 – MO
 
1 / 9
0:00
0:00
2 / 9
0:00
0:00
3 / 9
0:00
0:00
4 / 9
0:00
0:00
5 / 9
0:00
0:00
6 / 9
0:00
0:00
7 / 9
0:00
0:00
8 / 9
0:00
0:00
9 / 9
0:00
0:00
Dėkui!
Turas baigtas
Audrius Puipa
Mano senelės išpažintis, 1993

Audrius Puipos paveikslas tarp skyriaus kūrinių išsiskiria tuo, kad kompanjono rolę jame atlieka katinas. „Mano senelės išpažintis“ ypatinga ir dėl technikos, nes akvarelė liejama ant grafikos atspaudo. Akvarele spalvinti piešiniai praėjusio amžiaus pabaigoje nebuvo laikomi „solidžia“ daile. Todėl Puipos kūryba tarsi iškrenta iš įprastų normų.

Skaityti daugiau

Šunys ir katės Puipos kūriniuose dažnai atrodo svetimi vaizduojamai scenai, nes perkelti į ją iš kitos aplinkos. Gyvūnus Puipa visuomet piešė iš nuotraukų, žurnalų, o žmones – iš natūros. Pozuoti kviesdavo kaimynus, savo šeimos narius. Šiame paveiksle menininkas vaizduoja savo senelę Elžbietą, o jos sūnui Algirdui teko kunigo rolė. Paskutinio patepimo scena jautri, bet ne dramatiška. Katinas joje yra lygiavertis pasakojimo veikėjas. Į kunigą nukreiptas gyvūno žvilgsnis sufleruoja, kad jis suvokia situacijos reikšmę. Galbūt supranta ir tai, jog išlydėjus šeimininkę liks visiškai vienas.

Lietuvos kultūros taryba