Skerstuvės - MO
 
0:00
0:00
Gyvūnas – žmogus – robotas
0:00
0:00
Ateities vizijos
1 / 24
0:00
0:00
2 / 24
0:00
0:00
3 / 24
0:00
0:00
4 / 24
0:00
0:00
5 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Dievybės ir pabaisos
6 / 24
0:00
0:00
7 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Žalčio vedybų ir kitos istorijos
8 / 24
0:00
0:00
9 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Miesto gyventojai
10 / 24
0:00
0:00
11 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Mirusi gamta
12 / 24
0:00
0:00
13 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Skerstuvės
14 / 24
0:00
0:00
15 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Kaimo idilė
16 / 24
0:00
0:00
17 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Kompanjonų vienatvė
18 / 24
0:00
0:00
19 / 24
0:00
0:00
20 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Daugiarūšė bendrija
21 / 24
0:00
0:00
22 / 24
0:00
0:00
23 / 24
0:00
0:00
24 / 24
0:00
0:00
Dėkui!
Turas baigtas
Skerstuvės

Gyvūnai maistui naudoti visais laikais. Tačiau skerstuvių samprata pakito. Archajinėse bendruomenėse tai buvo ritualas, kurio metu simboliškai prašyta, kad gyvūnas sutiktų paaukoti kūną. Situacija pakito po žemės ūkio revoliucijos. Tai nutiko prieš 12–10 tūkstančių metų. Žmonių populiacija išaugo, jiems reikėjo vis daugiau maisto. Todėl pamažu gyvulininkystė virto masiniu gyvūnų naikinimu. XIX a. atsirado viešos skerdyklos. Išradus antibiotikus, imta statyti pramoninius paukštynus ir gyvūlių fermas. Genetinė revoliucija suteikė galimybę kurti gyvūnus, stipriai keisti jų kūnus.

Skaityti daugiau

Skerstuvės Lietuvos fotografus ir tapytojus domina nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio. Nejaukūs vaizdai sovietmečio ir vėlesnėse fotografijose atskleidžia žmonių ir gyvulių beteisiškumą. Taip pat kelia vis aktualesne tampančią mėsavalgystės dilemą. Religiniai simboliai skerstuvių paveiksluose primena senuosius ritualus, kai žmogus vertino ir gerbė gyvūno gyvybę, jo auką.

Lietuvos kultūros taryba