Kompanjonų vienatvė - MO
 
0:00
0:00
Gyvūnas – žmogus – robotas
0:00
0:00
Ateities vizijos
1 / 24
0:00
0:00
2 / 24
0:00
0:00
3 / 24
0:00
0:00
4 / 24
0:00
0:00
5 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Dievybės ir pabaisos
6 / 24
0:00
0:00
7 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Žalčio vedybų ir kitos istorijos
8 / 24
0:00
0:00
9 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Miesto gyventojai
10 / 24
0:00
0:00
11 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Mirusi gamta
12 / 24
0:00
0:00
13 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Skerstuvės
14 / 24
0:00
0:00
15 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Kaimo idilė
16 / 24
0:00
0:00
17 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Kompanjonų vienatvė
18 / 24
0:00
0:00
19 / 24
0:00
0:00
20 / 24
0:00
0:00
0:00
0:00
Daugiarūšė bendrija
21 / 24
0:00
0:00
22 / 24
0:00
0:00
23 / 24
0:00
0:00
24 / 24
0:00
0:00
Dėkui!
Turas baigtas
Kompanjonų vienatvė

Kompanjonai yra naminiai gyvūnai, laikomi dėl pramogos ir malonumo. Tai žinduoliai, reptilijos, žuvys, paukščiai, gyvi, pliušiniai ar kompiuteriu sukurti padarai. Žmogus pats pasirenka, kuris iš gyvių įgis teisę tapti jo draugu. Didžiausia sėkmė ištiko šunis ir kates.

Skaityti daugiau

Meilė gyvūnams vertybe tapo XVII–XVIII a. Šunys ir katės masiškai apsigyveno miestiečių namuose, kai maistiniai ir darbo gyvuliai buvo tremiami atokiau. Šiandien naminiai gyvūnai – neatskiriama daugelio žmonių kasdienybės dalis.

Nors gerovės visuomenėse beveik nėra beglobių šunų ir kačių, kultūroje kompanjonų vienatvė – gajus archetipas. Vienišus šunis kaip neprijaukinamos prigimties simbolį mėgo tapyti modernistai. O šiuolaikiniai menininkai ragina susimąstyti, kad privilegija būti žmogaus kompanjonu gyvūnui kartais teikia daugiau skausmo ir liūdesio nei malonumo.

Lietuvos kultūros taryba