Ar esate pagalvoję, kas būtų, jei daugelį dešimtmečių vienas nuo kito per prievartą atskirti pasauliai vieną dieną susitiktų? Kaip tik apie tai pasakoja paroda „Susitikimas, kurio nebuvo“, kviečianti atsigręžti į itin reikšmingą laikotarpį, tebedarantį įtaką šiandienos pasauliui. Parodoje susitinka dviejų Europos meno muziejų – MO ir Van Abbės, įsikūrusio Eindhovene, Nyderlanduose – kolekcijų kūriniai. Tai pirmasis tokio masto Lietuvos, Vakarų Europos ir JAV menininkų bei jų kūrinių susitikimas: daugelį Šaltojo karo dešimtmečių juos skyrė geležinė uždanga.

Parodoje pristatomi 1955–2000 m. sukurti kūriniai siūlo sekti istorinio laiko tėkme. Šaltojo karo metais dominavusių supervalstybių JAV ir SSRS ideologija bei jų tarpusavio varžybos smarkiai paveikė visas gyvenimo sritis. Dėl to paroda pradedama nuo žvilgsnio į pokario epochoje dominavusius meno judėjimus ir stilius. Tolesnis daugiasluoksnis pasakojimas kviečia giliau pažvelgti, kaip išbalansuotoje epochoje savito balso ieškojo Lietuvos ir kitų Vakarų Europos šalių menininkai. O parodą užbaigia, o gal kaip tik pratęsia (?), 10-ojo dešimtmečio kūriniai, apmąstantys didelių permainų laiką.

Lietuvos visuomenei ši paroda ypač svarbi. Nors atgavus Nepriklausomybę geografinių ribų tarsi nebeliko, vis dar susiduriame su savivertės kompleksais, kolektyvinėmis traumomis ir kovomis dėl istorinės atminties. Galbūt ši paroda padės atrasti naują pusiausvyrą? Karo ir populizmo akivaizdoje atrodo dar svarbiau pažvelgti į tai, kaip skirtingose pusėse kūrę menininkai išliko ištikimi sau ir atviri tarptautinėms perspektyvoms.